- skrumnus
- ×skrumnùs, -ì (l. skromny, rus. cкpoмный) adj. (4)
1. Šv taupus: Petras buvo skrumnùs jaunikaitis Skd.
2. Krs negausus: Skrumnį saiką tau tepripylė Mžk.
skrumnù n.: Šįmet skrumnu su duona Jnšk. skrum̃niai adv. Lkš, Als: Skrum̃niai su pašaru į pavasarį Grž. Šiemet mažai pašaro, skrum̃niai tegalės šerti gyvolius Kl. Neduok Dieve, kaip aš dabar skrumniai gyvenu! Kp.3. ankštas, mažokas: Tik nepadaryk par daug skrumniùs batus Jdr. Biškį skrum̃nį pasiuvo paletą: kad kiek storiau pasivilksu, ir nebepatilpsu Vkš. 4. mažas, silpnas, menkas: Da skrumnùs tas tavo vaikelis Mžk. 5. Slnt mandagus, kuklus: Skrumnus vaikelis Brs. Labai skrumni mergaitė Jdr.
Dictionary of the Lithuanian Language.